Gimiau, kiek pamenu, 1971 metais Kėdainiuose. Graži diena buvo... Mama, tetė
ir močiutė labai mane lepino, tai augau kaip ant mielių. Stengiausi kuo greičiau pramokti
piešti, tapyti, drožti, konstruoti. Visai neblogai sekėsi. Augau kaime, kol prdėjau eiti
į mokyklą. Žinau iš kur pienas atsiranda, kas yra šienas, karvės tortas, kokios aštrios
ražienos. Mokslams grįžau į Kėdainius. Pradžioje buvau pirmūnas, paskui jau nebe.
Svajojau tapti vairuotoju. Vilkikų nevairuoju, bet mažesnes mašinas.
Piešti, tapyti, projektuoti vis dar mokausi, nors tobulinausi Šiaulių universiteto
dailės fakultete ir Vilniaus dailės akademijoje.
Nuo ankstyvos jaunystės, gal kokių ketverių metų, pradėjau savarankiškai, be
suaugusiųjų žinios, keliauti. Pradžioje iki miško, upelio ar kaimynų sodybos, vėliau,
kartais vietoje pamokų suspėdavau į Rygą ar Leningradą sulakstyti. Tėvams, kažkodėl,
tai nepatiko. Dabar nuskrendu kurkas toliau.
Gal nuo 6 metų susidomėjau maisto ruošimo menu. Žmonai nepasisekė - virtuvėje
turi konkurentą.
Savo duoną pradėjau valgyti studentaudamas. Su bendraminčiais bandėme kurti
bei „kalti" baldus. Veliau „parsidaviau" į užsienių statybas. Teko mokytojauti savo
buvusioje mokykloje. Labai sunku buvo prisiversti sėstis prie pietų stalo kartu su mane
anksčiau dresiravusiais mokytojais.
Jau daugiau kaip 10 metų bandau įgyvendinti posakį: susirask mėgiamą darbą ir
nereikės niekada dirbti. Įsteigiau savo dizaino studiją, bet dirbu labai daug. Kuriu namus,
interjerus, baldus, freskas, fotografuoju, tapau, paišau...
Ilgai, laimingai ir gražiai su šeima gyvenu Vilniuje...
PS. Džiaugiuosi kad pas mus buvo užklydusi KRIZĖ. Atradau laiko tapybai,
meniškesni tapo baldai.
Parodos
2010 m. personalinė tapybos paroda Kaliningrado PEN centre.
2005 m. tarptautinė miniatiūrų paroda „Stiklo karoliukų galerijoje".
2003 m. tarpmiestinė dailes paroda Kėdainiuose "...xxx..."
2008 m. baldų dizaino paroda BALTDECO Vilniuje.
2002-2004, 2006, 2007, 2009 ir 2011m. baldų dizaino parodos Litexpo parodų centre.
